triobesys

triobesỹs sm. (3^a) Š, Rtr, NdŽ, trióbesis (1) KŽ; Rtr žr. trobesys: Triobesỹs būdavo pastatytas molinis aba medinis Slv. Trióbesius pirko: klaimus, pirtis, kur didelės, – išsistatė kaipmat LKT305 (Kur). Užvaldė penkiolika arų, pastatė trióbesius Pln. Turėjo tėvokas šiokius tokius trióbesius Sl. Triobesiaĩ visi buvo gerūs, naujūs Krs. Mūsų triobesiaĩ sudegė iš to kamino Pšš. Gyvenamo namo nesudegino, tiktai tep jau kitus trióbesius Skp. Varžytines paskelbė i jo ūkį visą pardavė: i gyvulius, i žemę, i trióbesius, i paliko tei kai stovia [p]Sdb. Iš kalno eina [v]anduo nuo mūsų trióbesių Dgp.